Gerbiami pacientai!
Mūsų šeimoje neurochirurgija užsiima jau daugiau nei 50 metų trys kartos. Mano tėvas, docentas Ilmars Puriņš buvo Neurochirurgijos centro steigėjas Stradinia ligoninėje, ir vienas pagrindinių jo pomėgių buvo radikulito chirurgija 60 ir 70-ais metais.
Aš aktyviai dirbu neurochirurgu nuo 1979 metų, ir paskutinius dvidešimt metų maksimalų dėmesį skiriu radikulito ligoniams, jo diagnozavimui ir chirurginiam gydymui. Mūsų šeimoje yra jau trečia neurochirurgų karta - Karlis Puriņš, tačiau jis šiuo metu mokosi ir dirba, siekdamas tapti gerai išsilavinusiu neurochirurgu - Latvijos Universiteto Neurochirurgijos rezidentūroje ir doktorantūroje Upsalas Universitete Švedijoje.
Šiame laiške Jums, mano gerbiami pacientai, aš pasistengsiu tezių būdu išaiškinti tuos klausimus, prielaidas ir tapusius beveik liaudies folkloru klausimus, kuriuos girdžiu savo kabinete štai jau daugiau kaip 30 metų, o taip pat mano samprotavimus apie radikulito problemą. Skaitykite į sveikatą!
Tunelio sindromas
Vertimas iš latvių kalbos
Dirbantieji rankų darbą, kuriems keletą dešimčių metų diena iš dienos didžiausias krūvis teko plaštakoms ir plaštakų sąnariams, antrojoje gyvenimo pusėje skundžiasi skaudančiomis, tirpstančiomis ar nejautriomis plaštakomis. Viena iš šio negalavimo priežasčių galėtų būti karpalinio tunelio sindromas, kurį galima pagydyti ir, net gydant pavėluotai, pasiekti gerų rezultatų.
Kas yra tunelio sindromas?
Per dilbį eina keletas nervų: du didžiausi – ulnarinis ir mediana nervas. Vietoje, kur plaštaka pritvirtinta prie dilbio, kaulus jungia raiščiai, sąnariai, sąnarių kapsulės. Vienas iš pagrindinių raiščių, kuris sulaiko plaštakos sąnarį, yra raištis, kuris tęsiasi per plaštakos pagrindą vidinėje pusėje. Jis yra stiprus ir masyvus, bet, kaip ir bet kuri organizmo sudedamoji dalis, kurią veikia gausybė faktorių – šaltis, drėgmė, rūgštys, fizinis krūvis, – jis kinta. Savo ruožtu, organizmas didžiulio krūvio ar išorinio poveikio veikiamą raištį stiprina – jis pasidaro storesnis. Kartais jis pastorėja ir nuo uždegimo bei sąaugų, tačiau daugiausiai nuo sunkaus darbo, kurį būtina atlikti, pavyzdžiui, melžėjoms, rankomis kasdien pamelžiančioms keletą karvių. Karpalinio tunelio sindromas paplitęs ir tarp žvejų, kurie plikomis rankomis traukia tinklus, moterų, kurios diena iš dienos lopo tinklus, tolimųjų reisų vairuotojų, traktorininkų, taip pat gamyklų darbininkų, kurie kasdien dirba su cheminėmis medžiagomis ar vargina pirštus verpdami, bet gali neretai pasitaikyti ir tarp tų, kurie dirba kompiuteriu, ar bet kurios kitos profesijos atstovų.
Apie epilepsiją
Epilepsija yra gana dažnai pasitaikantis susirgimas. Ja serga apie 0.3% gyventojų. Mūsų pažįstamų, giminaičių ar draugų rate dažnai yra žmonių, kurie kenčia nuo šios ligos.
Nepaisant šiuolaikinės medicinos galimybių, giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad šios ligos negalima išgydyti ar iš esmės padėti pacientui. Žmonėms žodis epilepsija asocijuojasi tik su kritimu be sąmonės, lydimu traukulių ir putų iš burnos. Labai dažnai neatpažįstamos tos epilepsijos formos, kurios pasireiškia be traukulių, bei į alpimą panašūs sąmonės sutrikimai.
Dažnai nepavyksta atpažinti absancų tipo epilepsijos vaikams. Jai būdingas sąmonės atsijungimas, sustingimas, abejingumas tam, kas vyksta. Šiuos reiškinius pastebėję šeimos nariai ar mokytojai, juos aiškina neatidumu, išsiblaškymu.
